Immersions. Family History
2022 (September) - 2023 (August)
Tapestry (linen, wool weft dyed with plants)
46,5x63
Exhibition of works created in the Department of Textile Art and Design of Vilnius Academy of Arts "AUSTĖJA".
VDA Titanic Exhibition Hall, Vilnius.
Curators: Julijus Balčikonis, Jurijus Dobriakovas, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė.
Photos by Ineta Armanavičiūtė
While studying for my Master’s degree, I am patiently and with infinite care
weaving the portrait of my son, whose cry, submerged underwater, awakens in me the sensuality of the woven image and the embodied memories of touch. I turn back to the nature of matter, memory of fabric, and tactile sensitivity to find a sustainable method of creation. I discover natural dyeing with plants. I collect local plants and experience their dyeing qualities when I paint wefts for tapestry. I go back to manual weaving – I weave water, its ripples, extended in time and space, related to climate change and the global water crisis.
Weaving is a slow, time-consuming process that requires extraordinary concentration, commitment, and flow. It demands retreating from daily routine in both time and space, and calls for immersion in the material body, a return to the innermost domain, while simultaneously doing the work as skillfully and meticulously as possible. I come from the daily chaos to weaving as an inner sanctuary and sit down to weave with peace of mind. I keep on touching and caressing, making mistakes, correcting, wanting to make it quicker, as I have only woven a centimetre while half of the day has already slipped and flown through my fingers.
Edited by Jurijus Dobriakovas
•
Panirimai. Šeimos istorija
2022 (rugsėjis) - 2023 (rugpjūtis)
Tapiserija (linas, augalais dažyti vilnos ataudai)
46,5x63 cm
VDA Tekstilės meno ir dizaino katedroje sukurtų darbų parodą "AUSTĖJA".
VDA ekspozicinė erdvė "Titanikas", Vilnius.
Kuratoriai: Julijus Balčikonis, Jurijus Dobriakovas, Severija Inčirauskaitė-Kriaunevičienė.
Fotografijos: Ineta Armanavičiūtė
Magistro studijų metu kantriai ir su begaliniu atidumu audžiu savo sūnaus portretą, kurio šauksmas paniręs po vandeniu manyje pažadina išausto vaizdo jausmingumą ir įkūnytus prisiminimus apie prisilietimą. Atsigręždama į medžiagos prigimtį, audinio atmintį, taktilinį jautrumą ieškau tvaraus kūrybos būdo. Atrandu natūralų dažymą augalais. Renku žolynus, patiriu jų dažančias savybes dažant tapiserijai ataudus. Grįžtu prie audimo rankomis – audžiu vandenį, jo virpesius, besitęsiančius laike ir erdvėje, susijusius su klimato kaita, pasauline vandens krize.
Audimas tai lėtas, laikui imlus procesas, kuris reikalauja ypatingo susikaupimo, atsidavimo, tekėjimo. Reikalaujantis tiek laike, tiek erdvėje atsiskirti nuo kasdieniškos buities ir kviečiantis panirti į medžiagišką kūną, grįžti į vidujybę, tuo pat metu kaip įmanoma meistriškiau ir kruopščiau atliekant darbą. Iš kasdieniško chaoso į audimą ateinu kaip į vidinę šventovę ir nurimusi sėdu austi. Vis liečiu ir glostau, klystu, taisau, noriu pagreitinti, nes tik centimetrą nuaudžiau, o jau pusę dienos pro pirštus praslydo, ištekėjo.
